Ir kodėl žmogus negali ramiai ir paprastai gyventi, neįsivelti į istorijas, susirasti moterį ir buti laimingas? Kodėl gyvenimas yra kažkoks detektyvas? Labai daug laimės ir džiaugsmo gyvenime varatarius nepatyrė. Tame vieninteliame gyvenime, kurio pirmus 33 metus jis praleido skylėje, vadinamoje Šumertau. Visuomeninė kontrolė čia stipri, narkotikų vartojimo lygis aukštas, o įstatymo rankos ilgos. Mirtinas smugis šio narkomanėlio gyvenime buvo istorija su vienu arabu (ar prancuzu). Penkios tukstantinės už to tipo pavežimą, lengvi pinigai. Ir kur dar kruva narkotikų bagažinėje pamirštame krepšyje. Kas gali pasakyti, kodėl kartais liežuvis tarsi pats ima pliaukšti: ne, nieko nežinau, kokia dar tašė? O paskui jau vėlu ir orumas neleidžia viską paversti juokais – gerai jau, gerai, va ta jusų tašė, va čia kažkokie reikalai. Bet po metų kalėjimo visa tai – pernykštis sniegas. Grįžęs iš kalėjimo varatarius nori baigti su visomis narkotikų istorijomis ir buti normalus bei laimingas žmogus. Bet ne viskas taip paprasta. Skolos ir kaltės išpirktos, varatarius imasi naujo gyvenimo – naujas butas (per pažįstamus) ir net darbas (per pažįstamus). O kai gražioji Regula, ta padavėja iš kabako, kuriame rinkosi visi pažįstami, ir kurios jis ilgų ilgiausiai ir, tiesą sakant, beviltiškai siekė, sutiko su juo keliaut į Ispaniją, laimė atrodė ranka pasiekiama. Bet kaip varatariui neretai nutinka, likimo sprigtas ir vėl sujaukė visus reikalus. Beje, apie likimą. Jis varatariaus asmenyje turbut matė tikrą graikų herojų, kurio vienas svarbiausių požymių (pasak Aristotelio) – nepelnytos kančios. Na, varatarius gal ir nekentėjo visai nepelnytai, bet vis tiek, nereikia juk perlenkt. Pasakoti istorijas yra kas kita negu plepėti. Pedro Lenz sąmojingas ir melancholiškai smagus pasakojimas apie plepantį ir pasakojantį, besimokantį gražiai pralaimėti personažą įtraukia. Įtraukia Berno tarmė, kuria romanas parašytas, o išverstas į stilizuotą bazarą. Personažas iš Šveicarijos, kuris primena gerai lietuviams žinomo Jurgio Kunčino (anti)herojus ir galėtų gyventi tarp musų.

Pedro Lenz (g. 1965) – poetas, rašytojas, vienas populiariausių šiuolaikinių šveicarų autorių. Pagal jo romaną-bestselerį „Čia aš varatarius“ Berno miesto teatre pastatytas spektaklis, sulaukęs didžiulio publikos dėmesio, greit pagal romaną pasirodys ir filmas. Autorius gimė ir užaugo nedideliame Šveicarijos miestelyje Langentalyje, baigęs mokyklą mokėsi murininko amato ir kelerius metus dirbo katalikiškoje organizacijoje su jaunimu. Budamas jau suaugęs 1995 metais išlaikė brandos egzaminus ir paskui kelis semestrus Berno universitete studijavo ispanų literaturą. Nuo 2001 metų dirba kaip nepriklausomas autorius. Šiuo metu P. Lenz gyvena Oltene, kur su dviem draugais įsigijo restoraną, jame klausosi paprastų žmonių pokalbių ir kalbasi su žurnalistais. Autorius yra parašęs tekstų įvairioms teatro trupėms ir Šveicarijos radijui. Be kitų premijų už savo tarmišką romaną pelnė Berno kantono ir vokiečiakalbės Šveicarijos Šilerio premiją.